Liuksemburgo rašytoja Nathalie Ronvaux: „Man patinka istorijos, ir esu tiesiog įsimylėjusi žodžius“

Vytauto Didžiojo universiteto Frankofonijos šalių centras jungiasi prie pirmojo tarptautinio rašytojų ir knygų festivalio „Kauno literatūros savaitė“, kuris vyks gegužės 20–23 d., papildydamas jo programą frankofoniškais akcentais. Mėgindamas aprėpti kelių žemynų literatūrinius kontekstus centras siekia, kad Lietuvos visuomenė kuo geriau pažintų Prancūzijos, Belgijos, Šveicarijos, Liuksemburgo, Afrikos šalių, Kanados, Martinikos, Vietnamo ir kitų šalių frankofoniškąją literatūrą. Šiais metais organizatoriai virtualiai persikelia į Liuksemburgą ir atneša naują kultūrinę žinią: gegužės 23 d., sekmadienį, 16 val. vyks susitikimas su Liuksemburgo poete, dramaturge, prozininke Nathalie Ronvaux, jos kūrybos skaitymai ir pokalbis apie literatūrinę įvairovę mažoje erdvėje. Nuotolinį susitikimą (https://us02web.zoom.us/j/85935381207) su rašytoja ves teatrologė ir rašytoja Ina Pukelytė, kurios naujausias romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ alsuoja daugiakultūre ir daugiakalbe anuometinės Laikinosios sostinės dvasia.

Nathalie Ronvaux gimė 1977 m. Liuksemburge. Ji rašo eilėraščius, pjeses teatrui, prozą ir publicistinius straipsnius laikraščiams ir žurnalams. Šiuo metu autorė laikoma viena iš perspektyviausių viduriniosios kartos Liuksemburgo rašytojų. 2010 m. ji gavo „Servais“ fondo paskatinamąjį prizą už poezijos rinkinį „Vignes et louves“, vėliau, 2013 m. laimėjo pirmąjį Nacionalinio literatūros konkurso apdovanojimą už tekstų teatrui rinktinę „La vérité m’appartient“.  Rašytoja  taip pat buvo nominuota premijai „Naujieji Europos balsai“, o 2015 m.  laikraštis „Le Jeudi“ ją išrinko Liuksemburgo metų moterimi. Be to, 2018 m. Nathalie Ronvaux laimėjo žiuri simpatijų apdovanojimą Lëtzebuerger Buchpräis už prozos kūrinį „Subridere. Un aller simple“. Naujausiame jos romane „Le Chesterfield du cinquième“ (2021) dėmesys sutelkiamas į pagyvenusio ekscentriško dabitos ir jaunojo jo kaimyno draugystės istoriją, akcentuojamas gyvenimo trapumas ir greitai pralekiančių gyvenimo akimirkų svarba.

Iš kur Nathalie Ronvaux semiasi kūrybinių idėjų, kas ją įkvepia kūrybai ir kuo alsuoja šių dienų Liuksemburgo literatūrinis gyvenimas, atskleidžia interviu su rašytoja. Su Nathalie Ronvaux  kalbasi VDU Frankofonijos šalių centro koordinatorė dr. Giedrė Pranaitytė.

Viešuose pasisakymuose pabrėžiate daugiakalbystės svarbą kūrybai. Kas įkvėpė Jūsų meilę žodžiui, dramaturgijai ir poezijai? Kodėl pasirinkote rašytojos gyvenimo kelią? 

Man patinka istorijos, ir esu tiesiog įsimylėjusi žodžius. Kiekvienas žodis gali mums papasakoti bent vieną istoriją, o gal net ir keletą jų. Būtina ilgėliau sutelkti dėmesį į konkretaus žodžio reikšmę, rasti tokį žodį, kuris užimtų savo vietą tekste ir suteiktų jam prasmę, sukeldamas žmogui tam tikrus vaizdinius ar jausmus. Beje, emocija yra ne kas kita, kaip aistringas tyrinėjimas.

Manasis rašytojo kelias arba rašymo kelionė iš tiesų nebuvo sąmoningai pasirinktas dalykas. Tas kelias tiesiog nusidriekė priešais mane ir vedė į priekį. Dar prieš jį pasirinkdama jaučiau būtinybę išmėginti ir kitas galimybes. Pasirinkusi rašymo kelią arba veikiau supratusi, kad jis egzistuoja, aš laipsniškai į jį įsitraukiau. Tada mane apėmė jausmas lyg būčiau radusi savo namus.

Liuksemburge daugiakalbystė yra labai įprasta. Man patinka galvoti, kad lingvistiniai pasirinkimai kelia įvairių klausimų, susijusių su mano rašymo praktika ir mąstymo būdu.

Na, o mano aistros teatrui užuomazgos siekia dar paauglystės metus. Neturėjau jėgų atsisakyti šio pomėgio, todėl man teko prisitaikyti prie realybės dirbant įvairius darbus, susijusius su teatro gyvenimu – vesdavau dramos meno kursus, buvau atsakinga už pjesių pastatymus ir jų organizavimą, padėdavau scenoje rengiant teatro pasirodymus. Visa tai dariau dar neradusi savo tikrosios vietos gyvenime.

Poezija man yra prieglobstis, pamėgta saugi vieta, kurioje galiu pasislėpti, ramybės uostas, kuriame norėčiau gyventi kur kas dažniau nei tai pavyksta padaryti dabar.

Kodėl jums yra svarbu kurti skirtingų žanrų literatūros kūrinius? 

Man patinka eksperimentuoti ir stumti savo ribas tolyn arba bent jau pamėginti tai daryti. Mane taip pat žavi galimybė naudotis įvairiomis kūrybinėmis priemonėmis, todėl stengiuosi niekada nekurti tokių pačių tekstinių struktūrų.

Kas jus įkvėpė parašyti naująjį romaną „Le Chesterfield du Cinquième“? Kokiomis aplinkybėmis ėmėtės rašyti šį kūrinį? Kokias temas jame laikytumėte svarbiausiomis?  

Troškau parašyti kažką visiškai kita, todėl siekiau atsisakyti kartais prasiveržiančio gana tamsaus tono ir panardinti savuosius personažus į didesnį švelnumą. Noras dalintis idėjomis ir tuštuma yra vienos svarbiausių knygos temų. Daug dėmesio skiriama klausimui, kaip apie mus susiformuoja tuštuma ir kokį poveikį ji daro vaizduotei.

Kuo jums svarbi prancūzų kalba? Kodėl pasirinkote būtent šią kalbą savo literatūrinių kūrinių idėjoms išreikšti? 

Prancūzų kalba yra mano gimtoji kalba. Be abejonės, man būtų patikę rašyti kūrinius ir kitomis mūsų šalyje vartojamomis ar nuo vaikystės išmoktomis kalbomis – liuksemburgiečių, vokiečių, anglų ar kitomis, kaip tai daro kai kurie mano kolegos, bet kol kas jaučiuosi visiškai nepajėgi to daryti.

Kokia yra Jūsų mėgstamiausia knyga? Kokie autoriai Jums yra tapę įkvėpimo šaltiniu?

Jei kalbėsime atvirai ir sąžiningai, tai tikrai negaliu deramai atsakyti į šį klausimą. Būtinybė paminėti kokią nors vieną knygą tikriausiai man sukeltų net kelių dienų nemigą. Žinoma, mano bibliotekoje esama tam tikrų rašytojų ir poetų knygų, kurias mėgstu vis iš naujo skaityti. Vis dėlto, nenoriu jų vardyti: galbūt dėl baimės užmiršti kurį nors autorių, galbūt dėl nuogąstavimo, kad dar ne visus svarbius kūrėjus esu suradusi. 

Savo šalyje buvote išrinkta „Metų moterimi“. Kuo ypatingas moterų vaidmuo Jūsų romanuose? Kokias stiliaus ir temų ypatybes pastebite moterų rašytojų kūriniuose? 

Mano kūriniuose moterys neturi kažkokių tik joms būdingų bendrų savybių. Paprastai pasakyčiau, kad jos ten egzistuoja su savo individualiomis istorijomis. Moterų personažai dažniausiai atlieka ypač aktyvų vaidmenį mano pjesėse.

Kuo Jums įdomi ir išskirtinė liuksemburgiečių literatūra? Kokie rašytojai yra laikomi įdomiausiais Liuksemburgo kultūrinės erdvės atstovais, kuriuos galbūt rekomenduotumėte ir lietuvių skaitytojams? 

Kalbėdama apie Liuksemburgo literatūrą, galėčiau atsakyti, kad jos kūrybingumą labiausiai skatina daugiakalbystė, stiprų poveikį daro kultūrų maišymasis ir buvimas tokioje kultūrinėje terpėje, kurioje vartojamos dvi iš trijų oficialiųjų šalies kalbų.

Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamas rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“ gegužės 20–23 d. Kauną pavers miestu, pilnu literatūros. Ši iniciatyva yra „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ programos dalis, o prie jos įgyvendinimo jungiasi daug partnerių – bibliotekų, muziejų, kultūrinių ir literatūrinių miesto bendruomenių. Visa festivalio programa www.literaturossavaite.lt/programa-2021.

Interviu parengė ir iš prancūzų kalbos vertė dr. Giedrė Pranaitytė

Nuotraukos autorinės teisės: © Éditions Guy Binsfeld